susivikruoti — DŽ 1. įgauti vikrumo, pasimiklinti: Būt jį po vežimu pamušę, ale kažna kaip da susvikrãvo, kūlio pervirto ir vėl atsistojo in kojų Lel. 2. DŽ2 imti vikriai ką daryti, suskubti: Gerai susivikrãvus možnėtų šiandien nupjaut [rugiai] Kp. Jeigu… … Dictionary of the Lithuanian Language
vikruoti — vikruoti, uoja, ãvo intr. NdŽ 1. vikriai judėti, suktis: [Pamergė] ratelį suko taip, kad bernai tik ir taikė, kad ir jį, ir tik jį įsuktų, pabroliai, kaip vijurkai aplink ją vikravo J.Balt. | refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Ji turėjo vikruotis ir skubėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsivikruoti — pasidaryti vikriam: Jolanta tai ir postorė, ale kad išeis šokt, tai įsivikruoja, kad išsinarsto Slm. vikruoti; įsivikruoti; pavikruoti; susivikruoti … Dictionary of the Lithuanian Language